vasario 20, 2010

Mąstau

2 comments

Per ilgąjį savaitgalį teko pabūvoti Klaipėdoje, pas savo brangiausiosios gimines.
Tai va ir viena giminė iš tos gausybės giminių turi dvi atžalas, kurios yra visiškai neabejingos kompiuteriams.

Taigi man pasidarė įdomu jų paklausti, kaip jie supranta legalumą.

Labiausiai patiko brolio replika apie mažojo broliuko, kuris nuo pat mažumės naudojasi kompiuteriu, supratimą:

„Tai atėjęs po mokyklos pasižiūri kokie obolyje nauji filmai, nueina į torrentus ir parispučia. Koks dar legalumas?“

Ir taip mąsto bei elgiasi jaunasis Lietuvos pilietis (12metų).

Na gerai, tuo pačiu pasižiūrėkime į tai ką daro Anva, kovoja su visokiais piratais, už legalumą ir panašiai. Leidžiami visokie įstatymai užusieniuose leidžiantys atjungti žmogų nuo interneto. Toks jausmas, jog keli manipuliatoriai eina prieš visą visuomenę. Bet visuomenės įpročiai ir supratimas jau yra susiformavęs…

Taigi, gal reikia ne žmonių laisves ir teises riboti, bet pritaikyti juos savo tikslams, nes tokiais metodais kaip dabar ginamos teisės toli nenuvažiuos (labai tikiuosi).

sausio 28, 2010

Mąstau

56 comments

Dar Praėjusių metų lapkritį ar gruodį pamačiau Feisbuke “Pildyk” reklamą(kuri jau yra pašalinta, nors akcija dar vyksta) orientuotą į studentus. Kadangi esu studentas ir “Pildyk” vartotojas susidomėjau, gi vargšui studentui buvo žadami net trys mėnesiai nemokamo naudojimosi Tele2 “Pildyk” Paslaugomis.

Būtų džiaugsmo pilnos kelnės, jei viskas būtų taip paprasta. Deja, visa ši akcija man primena nevykusį pokštą ar peralkusio šuns (studento) erzinimą kvepiančiu mėsos gabalu.

Taigi, apie viską nuo pradžių. Norit studentams pasinaudoti šiuo pasiūlymu reikėjo atlikti kelis paprastus žingsnelius:

  • užsiregistruoti Pildyk.lt
  • specialioje grafoje pavadinimu “Tik studentams” reikėjo suvesti lsp numerį ir kažkokį dar vieną kodą, kuris yra ant kitos pažymėjimo pusės.

Ir kaip jūs galvojate ar studentas suvedęs šiuos duomenis galėjo pasinaudoti šiuo pasiūlymu?
ATSAKYMAS – NE, JOKIU BŪDU NE.

Kadangi kaip alkanas šuo bandžiau nusikabinti kvepiantį mėsos gabalą, tai šiuos duomenis bandžiau suvesti n kartų ir tiek pat kartų man mesdavo užrašus “Pažymėjimas negalioja” arba “Tokio pažymėjimo nėra”. Kaip tai tiksliai atrodė matosi nuotraukoje:

Taigi registracija nevyksta, reikia suprasti, kad tokio pažymėjimo nėra. Bet kaip bebūtų keista šį gėrį aš labai greitai surandu savo piniginėje – gražus ir galiojantis, net ir jums nebaisu parodyti savo fizionomiją:

Monotoniškai kartojant registracijos veiksmą, man kyla išganinga mintis – reikia parašyti tele2 pagalbai laiškelį, bet, deja, registruotiems vartotojams ji neteikiama:

O kaip bebūtų keista išėjus iš nario zonos, gali drąsiai rašyti pagalbos laišką, tą ir padarau, po kelių dienų gaunu atsakymą, jog:

šis pasiūlymas kuo puikiausiai veikia ir man reikėtų parašyti laišką Lietuvos studentų atstovybių sąjungai.  Nusprendžiu, kad man čia per daug visokio marmalo,  artėja galutiniai atsiskaitymai, šventės bei sesija, nusispjaunu į visą šitą akciją.

Bet atsiranda entuziazmo viską patyrinėti iki galo, kai troleibuse nugirstu studentų kalbą apie visą šį pasiūlymą, kad nė velnio juo negalima pasinaudoti.

Aš kažkaip galvojau, kad tik man čia taip, na pirmakursis ir panašiai, nors ir draugei nedavė tokios galimybės…

Taigi po dviejų-trijų mėnesių nuo akcijos pradžios pasitikrinu pildyk.lt ar vis dar vyksta pasiūlymas. Vyksta. Imu ir parašau Lietuvos studentų atstovybių sąjungai laišką ir po daugiau kaip šešių dienų gaunu atsakymą:

Kaip matote iš laiško jame  siūloma pabandyti “dar kartelį, turėtų jau viskas veikti.

Ir ką jūs manote ? Pabandžius dar kartelį viskas stebuklingai “suveikia”. Nors kelios dienos prieš parašant laišką niekas “neveikė”, bet deja, galiu užsisakyti planą tik mėnesiui, nes galutinė data pasinaudoti pasiūlymu 2010 01 31.

Tikiuosi dabar kiekvienas, kuris bandė  pasinaudoti šiuo pasiūlymu ir jam nepavyko, žinos kodėl taip nutiko.

Peršasi tik viena išvada po tokio “tyrimo”. Tele2 norėdama savo prekinį ženklą populiarinti tarp studentų patyrė visišką fiasko.

Ar tokios turėtų būti akcijos, jog jomis pasinaudoti galėtum tik parašęs keletą laiškų bei laukdamas keletą dienų atsakymo ir tikėdamasis “o gal”? Tikrai ne.

Pačioje pradžioje man net buvo kilęs įtarimas, jog tele2 naudoja klaidinančią reklamą.

Vis dėlto manau, viskas yra daug paprasčiau LSAS “pasidarė” akciją sau ir saviškiams visiškai “padėjo skersą” ant studentų, o dėl tokių tele2 parterių neatsakomybės tele2 ne tik neišpopuliarino savo ženklo, bet dar ir įgavo neigiamą atspalvį.

Kuo toliau tuo labiau mano nuomonė apie visus studentus administruojančią LSAS prastėja. Žodis besisukantis galvoje “šunsnukiai”. Nieko asmeniško.

Taigi, nors praėjo daug laiko nuo tele2 įėjimo į rinką, nepatikimos kompanijos šleifas tęsiasi iki šiol ir nebūtinai tik dėl pačios kompanijos kaltės.

sausio 20, 2010

Mąstau

4 comments

Vakar teko šiek tiek išlįsti miestan . Štai taip po miestą besibastydamas ir bešaldamas troleibusų stotelėje Pamačiau “Maisto banko” Reklamą ir Pradėjau mintyti.

Pradėjau žodis po žodžio analizuoti tą reklamą, kur pavaizduotas kaži kokis žmogeliukas ir te visokių prierašų, kaip šimtai duonos kepalų išmetama, pūva pienas ir daržovės (bandžiau atknisti visą tą vaizdelį, bet googlė nerado), o sugedusi mėsa nepaminėta. Čia gali būti du variantai:

  • kad reklamą, kūrę žmonės buvo vegetarai ( gal tai Nomoshiti?)
  • kad tiesiog mėsa Lietuvoje negenda, bet paskaninama visokiais E ir parduodama kaip geras daiktas.

Bet čia tik mažyčiai “kosmetiniai” paburbėjimai. Mane siutina teiginys, jog tų maisto produktų reikia skurstantiems, ar tikrai? Mano gyvenimiška patirtis sako ką kita.

Neneigsiu, kad Lietuvoje nėra skurdo ir to maisto niekam nereikia, tai būtų prieštaravimas sveikam protui. Mane labiau gniuždo asmenys, kurie gauna tą paramą.

Pirmais akcijos metais aš pirkau produktų, nešiau savanoriams atiduoti net vienas mano giminaitis savanoriavo.

Nusiploviau savo nuodėmes prieš apvarydamas.

Situacija Nr.1.

Kaimynka to “maisto banko” paramos gavėja, kuri pinigus taip taupo, kad myžalus plastikinėse bonkėse pro langą mėto, kad tik vandens mažiau sunaudotų, ateina po akcijos pas mani prie durų ir sako: “Gal tau reikia ryžių? Parduosiu pigiau nei parduotuvėje?”

Situacija Nr. 2

Kaimas. Pakelėje šalia parduotuvės stovi keletas kaimo chronių ir už centus siūlo parduoti maisto produktus, tik kad išgert gautų. Dzin jiems jų daugiavaikės ir alkstančios šeimos.

Situacija Nr. 3

Yra tokių žmonių kaip mano tėvas, kuriam dzin visokios tokios akcijos, tai kažkada teko apžiūrėti maisto krepšelį už penkiolika litų – ir naminių uogienių, ir brangių košių, viso ko. Yra pasiūla, yra ir paklausa.

Neturėčiau piršti jokios išvados, bet bent kolkas toks maisto dalinimas ir “perkamas gerumas” taip nusiplaunant nuo paties proceso nieko gero nedavė. Aš neaukosiu tokiam projektui ir jum nesiūlysiu, kol matysiu tokį mano, jūsų, mūsų visų paramos panaudojimą.

Gal reiktų remti tik socialines valgyklas ar ieškoti kitų būdų kaip paskirstyti paramą?

sausio 17, 2010

Mąstau

4 comments

“Gyveno sau vaikinas be rūpesčių, jokių,
Mylėjo jis merginą dėl mėlynų akių”.

O toliau istorija tęsėsi taip. Mylėjo ar mylėjosi, dėl akių ar už akių. Vieną dieną mergina ir vaikinas susituokė ir abu gražiai apsigyveno šeimoje.

Kaip dera vyras dirbo dieną ir naktį, kad tik merginą su tomis mėlynomis akimis išlaikyt galėtų. Gi ir vaikai pasipylė iš tų mėlynų akių kaip ir gausybės rago. Tai reikėjo vaikinui dirbti ir dirbti, kad tik tos mėlynos akys blizgėtų.

O mergina kaip moteris saugojo save nuo persidirbimo ir dirbo labai nedaug, kad tik akytės mėlynų žiedų nenuvystų. O vaikinas arė dieną ir naktį, naktį ir dieną, ir vieną dieną, ir jau pradėjo nebematyti tų žydrų akių, nes dirbo dieną ir naktį, naktį ir dieną ir patapo darbinių jaučiu su ant pečių tempiamu jungu.

Ir taip vaikinas dirbdamas dieną ir naktį, pradėjo nebematyti, kad jo mylimosios žydrosios akelės labai šyturiuoja meile kitam vaikinui, tokiam, kuris gyveno be rūpesčių jokių.

O kai pastebėjo jau buvo per vėlu. Dužo, skraidė lėkštės ir pasaka dėl mėlynų akių pasibaigė.

Ir gyveno mergina su kitu vaikinu, kuris nematė rūpesčių jokių ir alimentus iš savo pirmosios meilės gaudama už mėlynus vaikus.

Na gerai. Šiek tie iš pasakos vaizdų persikelkime į realybę.

Viskas aišku. Iširusi šeima ir geriausias vyro draugas bemiegantis su jo žmona. Tiesiog jėga.

Ir vieną gražią dieną žmona paprašo vyro didesnių alimentų už vaikus du. Seniau mokėjo tėvas po tris šimtus už vieną vienetą, dabar žmona užsimanė po šešis šimtus už vieną.

O vyras seniau dirbęs dieną ir naktį, pradaigojo savo sveikatą ir darbas pradėjo sunkiau sektis, užpuolė krizė, jei seniau dar šiaip ne taip gaudavo algos pusantro ar du, ne man tai žinoti, dabar gauna iki tūkstančio, gi krizė.

Juokingiausias dalykas šioje istorijoje, jog tėvas tokiam sprendimui priešinosi, gi nėra tiek pajamų, o vaikų tiesių kontrolierė užsiminė, kad gal šiam piliečiui reikėtų pasiieškoti naktinio darbo, kad galėtų sumokėti vaikams, nesvarbu, kad pats tėvas neturi iš ko pragyventi. Buvo priimtas teigiamas  sprendimas motinos naudai.

Mano galva jokio žmogiškumo ir supratimo.

Tada ir pradedi galvoti koks auksinis jaunimas dabar auga.

sausio 3, 2010

Mąstau

7 comments

Perskaityta naujiena lrt.lt tinklalapyje, kad lietuvoje mažėja kunigų sukėlė prieštaringas mintis. jomis ir pasidalinsiu.

Taip pat labai įdomūs komentarai po straipsniu, kur gerbiami komentatoriai yra pasidalinę į dvi stovyklas “už bažnyčią” ir “prieš bažnyčią”(jų dauguma). Čia kai ir nieko keisto.

Straipsnyje bažnyčia bėdavojasi, kad liko labai mažai norinčių studijuoti seminarijose, kad jie ieško studentų visur kur ir visaip kaip išgalėdami, bet dėl to baisiai nepanikuoja, nes mūsų kunigų amžiaus vidurkis apie penkiasdešimt metų ir šių “pajėgų” užteks dar geriems dešimt metų.

Dar kalbama, kad mūsų visuomenė visokia kokia supuvusi, “supermarketinė” ir panašiai. Tame gal ir yra tiesos. Tikriausiai šį visuomenės supuvimą atspindi hardcore ir punk “išdainuota” daina apie “pontifiką” – pasiklausykite, tik nesusivemkite:

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=1Bd0KfMWO-Q[/youtube]

Mano nuomonė.

Iš tikrųjų gerai, kad bažnyčia traukiasi, mažėja. Iš šios organizacijos, kuri yra prisidengusi moralės saugotojos skraiste nėra jokios naudos, nes bažnyčia nebemoka savo tiesų pateikti, pritaikyti šių dienų realijoms. Bažnyčia, kuri teigia, jog yra tikrasis “gyvas” tikėjimas mums meluoja – turime šimtus tūkstančių rašto aiškintojų ir nulį tikro tikėjimo. Bažnyčia grįžo ten kur buvo prieš du tūstančius metų – sustabarėjusi, apsistačiusi rašto aiškintojais.

Man apskritai atrodo, kad bažnyčia tai didelė senų pederastų armija, kuri prisidengdama savo visa saugančios funkcijomis bando skleisti savo melą. Ar čia jau toks sutapimas, kad bažnyčia taip stengėsi “prastumti” nepilnamečių informavimo įstatymą? Tikrai, ne. Tai labai apgalvotas žingsnis. Tas įstatymas skirtas tam, kad iš mūsų nepilnamečių galvų būtų išguitos sąvokos “pederastas”, “gėjus”, “homoseksualas” ir panašios, o patys kunigai galėtų tvirkinti mūsų vaikus, kurie nesuprastų kas su jais daroma dėl “informacinės tylos” šydo. Taip sakant bažnyčia stengiasi sukurti informacinę tylą, o tuo pačiu metu plėstis ir bujoti. Galbūt toks įstatymas turėtų pritraukti dar daugiau gėjų į kunigų privilegijuotą bendruomenę, tam, kad jie netrukdomi visuomenės galėtų tarp savęs santykiauti.

Taigi nepilnamečių informavimo įstatymas yra sukurtas “prikviesti” daugiau gėjų į kunigų klaną, kad šie taptų išskirtiniai visuomenės nariai. Nes šiais laikais būti gėjumi nėra jokia tragedija, gali būti toleruojamas ir pakenčiamas, bet nesi privilegijuotas.

Ir dar. Kai kalbama apie apie bažnyčią kaip aukštesnę instanciją, man bjauru klausytis. Juk kunigai yra labai menko intelekto žmonės, o ir pats judaizmas iš kurio išsivystė dabartinė krikščionybė buvo kaimo prasčiokų tikėjimas. Tik savo bukumu ir žiaurumu bažnyčia pasiekė tai ką turi dabar ir jai pakanka pasakyti vieną žodelytį “atsiprašau”ir visos inkvizicijos ir kankinimai kažkur pradingsta ir visi tampa laimingi.

Tiesiog bažnyčia yra bjaurus reiškinys, didelė šunvotė ir jeigu ji išnyks visiems bus lengviau gyventi. O tokie straipsniai yra eilinė propaganda. Bjaurus reikalas ta bažnyčia.

gruodžio 22, 2009

Mąstau

5 comments

Taigi kokia piratavimo ateitis?

Trumpai, glaustai ir aiškiai atsakyti į šį klausimą neįmanoma. Tikriausiai galimi keli pagrindiniai scenarijai gerasis ir blogasis.

Blogasis galėtų būti įvykdytas, jei visokios autorių teisių organizacijos  gautų nežabotą valdžią ir pradėtų interneto vartotojų persekiojimą, jie būtų atjungiami nuo interneto, sekami internetiniai surašinėjimai. Dargi kai kurie dyžiavyriai iš užjūrio tolimos šalies siūlo grįžti prie minutinio apmokėjimo už internetą, pirkimo internetiniams laiškams ženklų bei visos internetinės medijos apmokestinimo. Utopija? Galbūt,bet labai galimas variantas, jei viskas pakryptų netikėta linkme. Bet tikiuosi šis scenarijus neišsipildys.

Gerasis scenarijus galėtų įvykti ir, mano nuomone, tikrai įvyks tik nelabai aišku kiek laiko vyks visokių kompanijų nepersilaužimas.  Tikiu, jog kažkada bus galima atsiųsti visą internete patalpintą turinį nemokai.

Kodėl tai turėtų įvykti?

Juk radijas, nesužlugdė muzikos industrijos, o tik davė jai pagreitį. Atsiradęs televizorius irgi nenužudė kino industrijos. Tai kodėl dabar internetas turėtų pražudyti visus šiuos darinius, kai jų pajamos yra ganėtinai stabilios.

Aš netgi, manau, kad muzikos, filmų ir kito turinio nemokamas talpinimas internete padės iškilti naujiems naujos kartos talentams su visiškai kitokiu požiūriu į internetą ir jo panaudojimą, beto labai puikiai bus atsijojami pelai nuo grūdų.

Pavyzdys, ar jus pirktumėte obuolį, kuris iš išorės atrodytų be galo gražus (filmų treileriai), bet iš vidaus supuvęs (nusivylimas patirtas peržiūrėjus filmą). Ar jūs kada nors mokėtumėte kokiame statybininkui už blogai atliktą darbą? Juk ne, o tuo tarpu visoje šioje industrijoje mes esame priversti pirkti katę maiše, niekada nežinodami koks bus rezultatas.

Tai gal laikas už nepatikusį filmo, po seanso susigražinti pinigus?

gruodžio 21, 2009

Mąstau

2 comments

Pirmojoje šio ciklo dalyje stengiausi parodyti, jog visokioms stambioms korporacijoms yra parankus piratavimas ir jos tai toleruoja. šioje dalyje bandysiu paaiškinti kodėl lanva nieko nepasieks.

Taigi, turime Lietuvos antipiratinės veiklos asociaciją, kuri visai neseniai prigavo 106 internetinės jūros piratus, nunešė savo su suphotoshopintus screenshotus teisingumo sargams ir dabar laukia kol DIDŽIOJI TEISINGUMO RANKA  pradės vykdyti savo misiją.

Tikriausiai ir kvailam aišku, tokio Anvos žygdarbio motyvas – apsimetus supermenu robokopu paskleisti išgąsti tarp interneto vartotojų. Manau, pasirinko labai gerą ekonominę situaciją tokiai baimei skleisti, kai dažnas lietuvis vos sukrapšto litą kitą ant duonos kriaukšlės.

Nejučiomis prisimenu, neseniai studijuotą senovės Graikijos istoriją, kai formavosi graikų miestai-poliai, vyko aršios politinės kovos dėl polio valdžios. Galime ieškoti paralelių su dabartine situacija, nes istorija linkusi kartotis ir iš jos reikėtų mokytis.

Taigi, tuose graikų miestuose-poliuose, formuodavosi įvairūs politiniai dariniai tironija ir oligarchija. Tam tikros grupės, kurios iškildamos siekė ginti tik savo mažos grupelės interesus(=Anvos siekis ginti kelių stambių kompanijų interesus). Ne veltui, to meto dainiai apdainuodavo tironus ir oligarchus kaip visokius kokius blogiečius, pašiepdami jų vidines ar išorines savybes.

Taigi, turime labai panašiais problemas kaip ir prieš gerus du tūkstančius metų. Ar galime brėžti paraleles? Manau, kad taip.

Todėl skubu atskleisti didžiausią paslaptį kas išeidavo iš politinio mūšio pakelta galva. Tai būdavo apsukrūs žmogeliukai, kurie sugebėdavo į savo pusę patraukti didžiąją dalį gyventojų, vadinamosios viduriniosios klasės, kuri net ir prabėgus tūkstančiams metų išlieka gausiausia.

Taigi toks Anvos apsimestinis teisingumas, kuris prieštarauja didžiosios dalies visuomenės supratimui apie piratavimą, neturės realių vaisių. Laimės, tas kuris išgirs visuomenės norus, į juos įsigilins ir privers juos dirbti sau.

Tikriausiai labiausiai tokį įsiklausimą į vidurinę klasę rodo iTunes pavyzdys, kur siūloma muzika už masėms priimtiną kainą, bei savo prekių ženklo tapimas etalonu, kai žmonės trokšta turėti iPod’ą, iPhone ir kitus daiktelius.

Kol nepasikeis stambių kompanijų požiūris į vartotoją, tol vyks bereikalingi karai. Galimas ateities perspektyvas bandysiu pristatyti trečiame šio ciklo rašinyje.

gruodžio 20, 2009

Mąstau

5 comments

Dar visai neseniai blogosfera springo nuo straipsnių apie niekadėjus piratus bei robotą-policininką lanvą, kuri pasiryžusi visus chuliganus savo geležiniu kumščiu pažaboti.

Parašytais straipsniais, kuriems surinkti tikriausiai reikėtų atskiro įrašo, buvo paliesti beveik visi įmanomi šios problemos aspektai – teisinis,  techninis, žmogiškasis. Didžiausią įspūdį padarė Džiugo straipsnis apie “visuomenė prieš visuomenę”.

Žvelgdamas iš savo aukšto bokšto matau keletą dalykų, kurie man atrodo labai prieštaringi.

Paimkime pavyzdžiu Microsoft korporaciją ir būdus, kurias ji skverbiasi į paprasto žmogaus pasaulį.

Visų pirma, ši korporacija aprūpina mokyklas, bibliotekas ir kitas visuomenines įstaigas kompiuteriais bei savo programine įranga. Nuo šio momento prasideda skverbimasis į žmonių protus. Tada kuria specialias savireklamos programas, kuriomis kviečia išmokti naudotis jomis. Mokyklose lygiai tas pats tik, kad Microsoft jau neberia specialių akcijų, čia mokinukai kaip bendrą kursą mokosi naudotis kompiuteriu, dirbti su Microsoft ofisu bei kitomis programomis.
Kadangi esu istorikas tai man primena šis procesas senovės Graikiją, kai ši kultūra skverbdavosi į svetimas kultūras, statant miestus prie prekybinių kelių (= Microsoft programinės įrangos naudojimas mokyklose), taip rodant savo galią.

Taip pat dauguma naujų kompiuterių parduodama su jau įdiegta Microsoft programine įranga, nes dauguma vartotojų kitokia nemoka naudotis, nes buvo pripratinti prie jos kaip prie narkotikų.

Tai va, turime moksleivį, kuris mokykloje yra pripratintas prie Microsoft produktų ir tik viena ausimi yra girdėjęs apie nemokamas operacines sistemas bei atvirąjį kodą. Microsoft išleidžia savo naujos OS versiją, ką tokiu atveju daro tas moksleivis. Taip, teisingai, jis lenda į torrent tinklus ir siunčiasi, NES YRA PRIPRATINTAS kaip koks narkomanas.

O jeigu dar tikėti internete sklandančiais gandais, kad Microsoft per daug nepergyvena dėl tokio didžiulio piratavimo, galime daryti prielaidą, jog piratinės įrangos turėjimas savo kompiuteryje yra tos įmonės prekių ženklo propagavimas. Taigi viskas yra suskaičiuota ir apskaičiuota.

Taigi, mano galva, Microsoft viską žino kas ir kaip vyksta, tik galbūt oficialioji versija skiriasi nuo tikrosios strategijos, nes kas gi būtų jei Microsoft oficialiai nusispjautų į piratus?

Galbūt pačią Microsoft reikia paduoti į teismą už pratinimą prie savo produktų nuo mažų dienų, taip sukeliant priklausomybę ir nebematant kitų produktų?