Pirmojoje šio ciklo dalyje stengiausi parodyti, jog visokioms stambioms korporacijoms yra parankus piratavimas ir jos tai toleruoja. šioje dalyje bandysiu paaiškinti kodėl lanva nieko nepasieks.
Taigi, turime Lietuvos antipiratinės veiklos asociaciją, kuri visai neseniai prigavo 106 internetinės jūros piratus, nunešė savo su suphotoshopintus screenshotus teisingumo sargams ir dabar laukia kol DIDŽIOJI TEISINGUMO RANKA pradės vykdyti savo misiją.
Tikriausiai ir kvailam aišku, tokio Anvos žygdarbio motyvas – apsimetus supermenu robokopu paskleisti išgąsti tarp interneto vartotojų. Manau, pasirinko labai gerą ekonominę situaciją tokiai baimei skleisti, kai dažnas lietuvis vos sukrapšto litą kitą ant duonos kriaukšlės.
Nejučiomis prisimenu, neseniai studijuotą senovės Graikijos istoriją, kai formavosi graikų miestai-poliai, vyko aršios politinės kovos dėl polio valdžios. Galime ieškoti paralelių su dabartine situacija, nes istorija linkusi kartotis ir iš jos reikėtų mokytis.
Taigi, tuose graikų miestuose-poliuose, formuodavosi įvairūs politiniai dariniai tironija ir oligarchija. Tam tikros grupės, kurios iškildamos siekė ginti tik savo mažos grupelės interesus(=Anvos siekis ginti kelių stambių kompanijų interesus). Ne veltui, to meto dainiai apdainuodavo tironus ir oligarchus kaip visokius kokius blogiečius, pašiepdami jų vidines ar išorines savybes.
Taigi, turime labai panašiais problemas kaip ir prieš gerus du tūkstančius metų. Ar galime brėžti paraleles? Manau, kad taip.
Todėl skubu atskleisti didžiausią paslaptį kas išeidavo iš politinio mūšio pakelta galva. Tai būdavo apsukrūs žmogeliukai, kurie sugebėdavo į savo pusę patraukti didžiąją dalį gyventojų, vadinamosios viduriniosios klasės, kuri net ir prabėgus tūkstančiams metų išlieka gausiausia.
Taigi toks Anvos apsimestinis teisingumas, kuris prieštarauja didžiosios dalies visuomenės supratimui apie piratavimą, neturės realių vaisių. Laimės, tas kuris išgirs visuomenės norus, į juos įsigilins ir privers juos dirbti sau.
Tikriausiai labiausiai tokį įsiklausimą į vidurinę klasę rodo iTunes pavyzdys, kur siūloma muzika už masėms priimtiną kainą, bei savo prekių ženklo tapimas etalonu, kai žmonės trokšta turėti iPod’ą, iPhone ir kitus daiktelius.
Kol nepasikeis stambių kompanijų požiūris į vartotoją, tol vyks bereikalingi karai. Galimas ateities perspektyvas bandysiu pristatyti trečiame šio ciklo rašinyje.
Dar visai neseniai blogosfera springo nuo straipsnių apie niekadėjus piratus bei robotą-policininką lanvą, kuri pasiryžusi visus chuliganus savo geležiniu kumščiu pažaboti.
Parašytais straipsniais, kuriems surinkti tikriausiai reikėtų atskiro įrašo, buvo paliesti beveik visi įmanomi šios problemos aspektai – teisinis, techninis, žmogiškasis. Didžiausią įspūdį padarė Džiugo straipsnis apie “visuomenė prieš visuomenę”.
Žvelgdamas iš savo aukšto bokšto matau keletą dalykų, kurie man atrodo labai prieštaringi.
Paimkime pavyzdžiu Microsoft korporaciją ir būdus, kurias ji skverbiasi į paprasto žmogaus pasaulį.
Visų pirma, ši korporacija aprūpina mokyklas, bibliotekas ir kitas visuomenines įstaigas kompiuteriais bei savo programine įranga. Nuo šio momento prasideda skverbimasis į žmonių protus. Tada kuria specialias savireklamos programas, kuriomis kviečia išmokti naudotis jomis. Mokyklose lygiai tas pats tik, kad Microsoft jau neberia specialių akcijų, čia mokinukai kaip bendrą kursą mokosi naudotis kompiuteriu, dirbti su Microsoft ofisu bei kitomis programomis.
Kadangi esu istorikas tai man primena šis procesas senovės Graikiją, kai ši kultūra skverbdavosi į svetimas kultūras, statant miestus prie prekybinių kelių (= Microsoft programinės įrangos naudojimas mokyklose), taip rodant savo galią.
Taip pat dauguma naujų kompiuterių parduodama su jau įdiegta Microsoft programine įranga, nes dauguma vartotojų kitokia nemoka naudotis, nes buvo pripratinti prie jos kaip prie narkotikų.
Tai va, turime moksleivį, kuris mokykloje yra pripratintas prie Microsoft produktų ir tik viena ausimi yra girdėjęs apie nemokamas operacines sistemas bei atvirąjį kodą. Microsoft išleidžia savo naujos OS versiją, ką tokiu atveju daro tas moksleivis. Taip, teisingai, jis lenda į torrent tinklus ir siunčiasi, NES YRA PRIPRATINTAS kaip koks narkomanas.
O jeigu dar tikėti internete sklandančiais gandais, kad Microsoft per daug nepergyvena dėl tokio didžiulio piratavimo, galime daryti prielaidą, jog piratinės įrangos turėjimas savo kompiuteryje yra tos įmonės prekių ženklo propagavimas. Taigi viskas yra suskaičiuota ir apskaičiuota.
Taigi, mano galva, Microsoft viską žino kas ir kaip vyksta, tik galbūt oficialioji versija skiriasi nuo tikrosios strategijos, nes kas gi būtų jei Microsoft oficialiai nusispjautų į piratus?
Galbūt pačią Microsoft reikia paduoti į teismą už pratinimą prie savo produktų nuo mažų dienų, taip sukeliant priklausomybę ir nebematant kitų produktų?