“Gyveno sau vaikinas be rūpesčių, jokių,
Mylėjo jis merginą dėl mėlynų akių”.
O toliau istorija tęsėsi taip. Mylėjo ar mylėjosi, dėl akių ar už akių. Vieną dieną mergina ir vaikinas susituokė ir abu gražiai apsigyveno šeimoje.
Kaip dera vyras dirbo dieną ir naktį, kad tik merginą su tomis mėlynomis akimis išlaikyt galėtų. Gi ir vaikai pasipylė iš tų mėlynų akių kaip ir gausybės rago. Tai reikėjo vaikinui dirbti ir dirbti, kad tik tos mėlynos akys blizgėtų.
O mergina kaip moteris saugojo save nuo persidirbimo ir dirbo labai nedaug, kad tik akytės mėlynų žiedų nenuvystų. O vaikinas arė dieną ir naktį, naktį ir dieną, ir vieną dieną, ir jau pradėjo nebematyti tų žydrų akių, nes dirbo dieną ir naktį, naktį ir dieną ir patapo darbinių jaučiu su ant pečių tempiamu jungu.
Ir taip vaikinas dirbdamas dieną ir naktį, pradėjo nebematyti, kad jo mylimosios žydrosios akelės labai šyturiuoja meile kitam vaikinui, tokiam, kuris gyveno be rūpesčių jokių.
O kai pastebėjo jau buvo per vėlu. Dužo, skraidė lėkštės ir pasaka dėl mėlynų akių pasibaigė.
Ir gyveno mergina su kitu vaikinu, kuris nematė rūpesčių jokių ir alimentus iš savo pirmosios meilės gaudama už mėlynus vaikus.
Na gerai. Šiek tie iš pasakos vaizdų persikelkime į realybę.
Viskas aišku. Iširusi šeima ir geriausias vyro draugas bemiegantis su jo žmona. Tiesiog jėga.
Ir vieną gražią dieną žmona paprašo vyro didesnių alimentų už vaikus du. Seniau mokėjo tėvas po tris šimtus už vieną vienetą, dabar žmona užsimanė po šešis šimtus už vieną.
O vyras seniau dirbęs dieną ir naktį, pradaigojo savo sveikatą ir darbas pradėjo sunkiau sektis, užpuolė krizė, jei seniau dar šiaip ne taip gaudavo algos pusantro ar du, ne man tai žinoti, dabar gauna iki tūkstančio, gi krizė.
Juokingiausias dalykas šioje istorijoje, jog tėvas tokiam sprendimui priešinosi, gi nėra tiek pajamų, o vaikų tiesių kontrolierė užsiminė, kad gal šiam piliečiui reikėtų pasiieškoti naktinio darbo, kad galėtų sumokėti vaikams, nesvarbu, kad pats tėvas neturi iš ko pragyventi. Buvo priimtas teigiamas sprendimas motinos naudai.
Mano galva jokio žmogiškumo ir supratimo.
Tada ir pradedi galvoti koks auksinis jaunimas dabar auga.
Panaši istorija iš buvusio bendradarbio gyvenimo – išsiskyrė, paliko žmonai ir dukrai butą su viskuo, persikėlė gyvent pas motiną, paskiau vėl susiėjo, pagyveno porą metų be vedybų, vėl išsiskirstė. Duodavo pinigus, dukrai drabužius pirko, bilietus į koncertus, pirko maistą, pats regėdavau prekybos centre su pilnais vežimais. Kol vienąkart buvusi žmona pamatė kažkuriam renginy su kita dailiosios lyties atstove. Tada prasidėjo – teismas dėl alimentų už visą praėjusį gyvenimą, alimentų priteisimas už praeitį ir ateitį, priteisė krūvą pinigų, dabar tiksliai nežinau, antstoliai lyg ir automobilį bandė areštuot. Tas dabar neturi pinigų advokatams, bandytų bent jam priklausančią buto dalį prisiteist.
Nepaminėjau, kad jis tiesiog negalėjo pateikt teismui jokių popierinių įrodymų apie sumokėtas sumas per visą tą laiką.
Liūdna istorija… bet iš gyvenimo :(
Gyvenimo patirties semiesi tik tada, kai per save patį patirtį perfiltruoji.
Joks sveiko proto žmogus, bendraudamas su sau brangiais žmonėmis niekada nekaups čekių, nes visi mes tikime pasaka „ilgai ir laimingai“ ir niekada netikime pačiu blogiausiu.