vasario 18, 2010

Be kategorijos, Minčių srovė

Komentarai išjungti - Kai sninga…

Kai už lango sninga..

Kai už lango drebia…

didelėmis ir mažomis snaigėmis

pusto.

Atrodo, tada sustoja laikas ir nieko nieko nebesinori tik sušukti: „Sustok akimirka žavinga“.

O ji nestoja, juda tolyn į gyvenimo gelmes.

Dažnai, kai keičiasi orai, man pasidaro labai labai labai sunku judėti į priekį.

Tokiomis akimirkomis labai padeda šiltas dušas ir savęs apmąstymai.

Tada klausiu – ar esu laimingas?

Išplaukia atsakymas – taip.

Ir supranti, jog ne piniguose, jų kiekyje slypi laimė, o tik nuoširdžiame bendravime.

Ir visdėlto taip sunku judėti pirmyn, siekti tikslų, kurių nelabai yra, tiesiog gyventi egzistuoti, ieškoti savęs.

Pavargau nuo visokiausių įsipareigojimų, privalomybės žiūrėti į priekį.

Niekaip nesuprantu kodėl negalima gyventi čia ir dabar?

Tikiuosi kada išvalyti savo purviną sielą ir pradėti naują gyvenimą – švarų.

sausio 5, 2010

Minčių srovė

3 comments

Paskutiniu metu atsisiunčiau pačių naujausių pačių šviežiausių “The simpsons” serijų – stresui malšinti, per tas dvidešimt minučių pasijuokti, atsipalaiduoti ir vėl šokti prie darbų.

Ir aiškiai, padariau vieną genialią išvadą – 21 –asis Simpsonų sezonas yra visiškas mėšlas. Prisipažinsiu, jog niekada nebuvau Simpsonų gerbėjas ar ten jau labai kaip dėl jų pamišęs, tiesiog pažiūrėdavau vieną kitą seriją per tv3, kai turėdavau laisvą valandėlę.

Ir tuomet galėdavau juoktis iš tupų amerikonų ir kaip te pas juos viskas durnoviškai. Kažkaip atpalaiduodavo. Na, aš tikrai nežinau kokius sezonus tv3 rodė, kokių nerodė, bet 21, prastas labai prastas, labai nuleista kokybės kartelė lyginant su kitais sezonais. Aišku, galima prie Simpsonų fiasko pridėti ir visai neseniai išleistą filmą, kuris manęs nesužavėjo.

Taigi kodėl man taip nepatiko tas paskutinysis Simpsonų sezonas? Todėl, kad jame kiekvienoje serijoje pasiskolinamas kokio tai filmo veiksmas, aš suskaičiavau bent keturis – “Svynį Todą”, “Ir velnias dėvi Pradą”, “Mizerė” ir dar vieną, kurio pavadinimo nebepamenu, galbūt tai“Imtyninkas”, konkretūs filmai nėra labai svarbu, svarbus pats plagiavimo faktas. Taigi, aš nelabai suprantu tokio “minčių eigos” pasiskolinimo iš šių filmų – kokia prasmė? Tada ir pats filmukas atrodo labai toks tuščias. O gal jie tokiu būdu tuos filmus pajuokia?

Reziumė. Tikriausiai aš vienas toks esu užsilikęs mamutas, kuris vis dar tikėjo Simpsonų neblėstančiu nuostabumu, bet tikriausiai visą šitą mano rašliavą geriausiai iliustruoja rasta mintis internete, jog pirmosios simpsonų serijos buvusios kažkas tokio, o dabartiniai simpsonai yra tik mados reikalas, tai ko reikia jaunajai kartai, kad būtų madingi, nors dabar jaunimo tarpe populiaresnis Šeimos bičas, o aš atradau “Futuramą”.

sausio 5, 2010

Minčių srovė

12 comments

Planas numeris vienas puikuojasi po kodiniu pavadinimu “Nuomojamas butas”. Šis planas yra dar geresnis. Su juo ir supažindinsiu.

Pirmas punktas. Užaugti ir uždirbti krūvą pinigų (toks pat kaip ir plano nr.1)

Antras punktas. Pasiimti iš banko paskolą.

Trečias punktas. Nusipirkti butą ar namą.

Ketvirtas punktas. Išnuomoti butą.

Penktas punktas. Pagyventi pas tėvus dar kokius +10 – 15 metų, kad paskolą “padengtų” nuomininkai (priklausomai nuo paskolos vertės).

Šeštas punktas. Mėgautis šeimynine laime (su tėvais).

Na ir kas dabar pats protingiausias ir apsukriausias? M?  (Atsakymas juk kaip ant delno).

Taip, kad vaikai semkitės iš manęs idėjų ir mokykitės, mokykitės, mokykitės.

sausio 4, 2010

Minčių srovė

Komentarai išjungti - Nuomojamas butas


Kai aš užaugsiu ir užsidirbsiu pinigų išsinuomosiu butą…

…bet praustis ir valgyti eisiu pas tėvus…

nes:

  1. pigiau
  2. laiko susitaupo
  3. aš esu protingesnis už kitus :)

lapkričio 25, 2009

Minčių srovė

13 comments

Tave sveikina Blogr.lt!
Tai tavo pirmasis blogo įrašas. Redaguok jį arba ištrink ir pradėk blog`inti!

Kas valandą, minutę, sekundę, mažiausią akies mirksnį pasaulin atkeliauja rėkiantis, klykiantis kūdikėlis.
Tūkstantinė mažyčių klykiančių kūdikėlių armija  plūsta beribiais interneto kabeliais į žmonių galvas, prašydami maldaudami „imti juos ir skaityti“  lyg Mažvydas.

Lengva ranka gyvybę  pasauliui dovanoti mokame, per tūkstančius metų žmonija jau tai įrodėme. Ir čia tas  pats – tik taukšt taukšt pirštukais per mygelius ir mažas vaikelis ant rankų susirangęs guli.

Bet daug sunkiau mums sekasi globoti ir mylėti savo kūrinį. Tai ką lengva ranka davėm – greitai pamirštam, ir pradeda klajoti liūdintis mažytis vaikelis interneto platybėse, toks vienišas ir nereikalingas. O kai kurie kaip už gimę taip ir miršta – iškart į skaitmenines dulkes pavirtę dausose klejoja.
Būna ir kitų istorijų kas ir kaip, kodėl.
Mirusieji klejoja skaiteminiais tuneliais, švieselėmis, lyg žakių jūra per Vėlines…
Gyvybės ratas sukasi.

Tikiuosi šiam lašeliui, kol kas dar tik tik nulašėjusiame nuo drėgnos olos, pavyks pasiekti jūrą ir pavirsti cunamiu.

Lašelis prašosi į jūrą

(c) grumlinas