Kai už lango sninga..

Kai už lango drebia…

didelėmis ir mažomis snaigėmis

pusto.

Atrodo, tada sustoja laikas ir nieko nieko nebesinori tik sušukti: „Sustok akimirka žavinga“.

O ji nestoja, juda tolyn į gyvenimo gelmes.

Dažnai, kai keičiasi orai, man pasidaro labai labai labai sunku judėti į priekį.

Tokiomis akimirkomis labai padeda šiltas dušas ir savęs apmąstymai.

Tada klausiu – ar esu laimingas?

Išplaukia atsakymas – taip.

Ir supranti, jog ne piniguose, jų kiekyje slypi laimė, o tik nuoširdžiame bendravime.

Ir visdėlto taip sunku judėti pirmyn, siekti tikslų, kurių nelabai yra, tiesiog gyventi egzistuoti, ieškoti savęs.

Pavargau nuo visokiausių įsipareigojimų, privalomybės žiūrėti į priekį.

Niekaip nesuprantu kodėl negalima gyventi čia ir dabar?

Tikiuosi kada išvalyti savo purviną sielą ir pradėti naują gyvenimą – švarų.