Aš vis galvoju kur tas įkvėpimas rašyti išnyko? Gal kažkur su petardomis lauk išlėkė?

Hm, labai sunku atsakyti, bet štai vėl į jūsų akis ir ausis keliauja kas savaitinis muzikos rinkinys.

Savaitė startavo su The Baseballs “Umbrella” senoviškai smagiu dainos perdirbiniu paskanintu labai labai gražiais berniukais menančiais Elvį bei bitlus, dėl kurių dažna lietuvaitė pamestų galvą.

Moterys gergždžiančiais balsais yra kažkas nepakartojimo, o sako moterimis negražu rūkyti, bet jei balsas nuo to seksualėja ne valandomis, o minutėmis. Tikrai verta.

Gabaliukas su airiškais motyvais ir neerzinančiu moters vokalu. Tokia rami kalėdinė nuotaika.

Sakau, kad man su galva kažkas negero darosi – repas, pff. Bet toks gražus su mažyčiais džiazo elementais ir nesuprantama juodukų greitakalbe. O ir klipas iš serijos “neišgėręs nesuprasi”.

Tikriausiai turėčiau padėkoti, kažkam ko neatsimenu (įdėčiau nuorodą) už naujo serviso 8tracks.com atradimą. Taigi, bebandant visą šitą gėrių aptikau seniai girdėtus ir beveik užmirštus Medeski, Martin and Wood. Lietuvon jei neklystu šįmet buvo užsukę.
Vežantis gabaliukas, kuris tikiuosi man padės “atsigauti” nuo repo kultūros įtakos, – Burbulinis namas.

gruodžio 29, 2009

Muzikinė skrynelė

Komentarai išjungti - Muzikinė skrynelė #1

Startuoja nauja rubrika “Muzikinė skrynelė”.

Nežinau, kiek ši rubrika bus naudinga, blogo skaitytojams, kuriuos tikriausiai galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, bet pabandyti juk verta.

Ši rubrika, susijusi su blogo atnaujinimu ir tokiu pribumabasu viršuje dešinėje pusėje skambiai pavadintu “Žiupsnelis muzikos”.

Teoriškai, tai toks kampelis, kuriame kasdien turėtų pasirodyti vis naujas muzikinis kūrinys, teoriškai… bet praktiškai manau, bus visokių dienų ir gal net savaičių, gi blogas nėra pats svarbiausiais daiktas.

Tai, va. O ši rubrikėlė sutrauks visus savaitinukus į vieną vietą, kad būtų patogu pasiklausyti, be to manau, bandysiu šiek tiek tuos kūrinius apibūdint – tai kokias emocijas sukėlė, ar kokia muzikinė detalė krito ausin.

Šiaip dažniausiai šis visas daiktas turėtų pasirodyti sekmadienį, bet va kaip ir dabar nelabai sekmadieninis įrašas, nes su draugu susitikau sekmadienį ir po to dvi dienas gaivaliojausi, šventės gi.
Tai ką startuojam!

Jei gerai pamenu, pirmadienis prasidėjo su gan niūrios muzikos kūrinėliu, kaip ir pats pirmadienis, bet su prošvaistėmis, skaniu baigiamuoju jazz’o akordu.

Antrasis kūrinys šią savaitę, baisiai man krito ausin dėl savo jausmingos ritmikos įtaigumo, tai lyg ir repo kūrinėlis, bet tokio kitokio repo. Beje, vaizdo klipas nenusileidžia savo grožiu garsui.

Judam toliau, ir štai čia sutinkam kolektyvą Moloko, kurį deja, atradau tik dabar, nes vis niekaip nesupratau, kogi žmonės eina iš proto dėl šios  grupės. Reikėjo išgirsti Fun for me, kurį kaip rodo durniuojanti last.fm statistika prasukau daugiau kaip šimtą kartų. Mane tiesiog žavi tas nervinantis gergždimas viso kūrinio metu ir toks pat moters vokalas. Velka, nerealiai.

Ketvirtasis kūrinėlis, tai ką galbūt aš būčiau linkęs vadinti miesto jazz’u, toks derinys tarp jazz’o ir lengvo dramenbeiso. Tiesiog judėjimas pirmyn.

Aroma. Nebepamenu kaip atradau šį vaizdelį, bet jis vertas būti pamatytas bei išgirstas. Man tiesiog baisiai gražu. Toks paprastumas, toks didis grožis.

Kažkodėl man niekada nepatiko morcheeba, nežinau kodėl. Nors buvau klausęs šiek tiek, kažkas nelipo. O va ši daina tokia, kurią nors ir prie žaizdos dėk. Toks gražus pasivaikščiojimas.

Įtaka. Įtaka vaizdelio, kuris yra numeris “du”. Repas? Tikriausiai man protas pasimaišė, bet šis repo kūrinėlis toks geras, gražus kaip garuojančios rytmetinės kavos puodelis. Kažkiek primena Limp Bizkit. Hm, gal man galvą pasigydyt, aš – reperis???? Šis gabalas kažkas gražaus ir nepakartojamo. Kažkas tokio, ką turi retas kuris gabalas.

Tai tiekis, malonių garso vibracijų.